BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ču upės slėnis

Parašė troy | 2010-02-16 16:46

Aišku Ču tai ne Kalifornija ir net ne Nevada. Bet …kaip čia gražiau išsireiškus… ten augo prieš 20 metų (manau ir auga iki šiol) krūvos laukinių augalų, nuo kurių buvo sukeliami įvairūs orientavimosi erdvėje sutrikimai. Toliau vadinsime juos paprastai - augalais.

Taigi kartą mes ten atsidūrėme su Daliumi. Kirgizas mus pavežė ir pasakė, o juk lietuvių čia visas batalionas. Ir tikrai. Prie kareivinių tvoros ten tarnaujantiems lietuviams privalėjome pasakoti kaip ten Lietuva, Tauro ragas, futbolas, Vilniaus „Žalgiris”. Tada kaip tik buvo „Žalgirio” fantastinis pakilimas. Kareiviams mes patikome ir jie suorganizavo išvyką į bataliono kiaulių fermą. Karininkų maisto pagerinimo tikslais du lietuviai tupėjo priekalnėse ir augino kiaules. Kiek supratome tai buvo visai slaptas objektas. Bet geras. Dabartiniais laikais ko gero suvokiu, kad ne tik kiaulės ten buvo auginamos, bet anuo pitekantropinės jaunystės metu versija apie kiaulių auginimą mums tiko. Prisigėrėme su kiaulių fermeriais siaubingo kirgiziško vyno. Dainavome „Ant kalno mūrai” ir „Paduok sesule kardą”. Daina sklido plačiai per Centrinės Azijos naktį iki pat Issyk Kulio ežero, nors klausą turėjo tik vienas. Bet jis sakė - vyrai - labai gerai. Kareiviai pažadėjo rytą bus dar geriau. Paklausėme kas bus rytą, o jie atsakė bus labai gerai.

Rytą paėmėme kelis senus laikraščius ir nukebnojome link ūkinio pastato griuvėsių netoliese. Labiau išsilavinęs kareivis dūrė pirštu į tankius patvorio sąžalynus ir tarė:

- Nū, atpažįstate augalą? Keruakas, kelyje?

Buvome skaitę… štai po tokius krūmynus išsirengę nuogai hipiai bėgiodavo po kaitria saule. Tada nuskusdavo nuo kūno gautą masę. Ir prašau - puikiausi sąmonės sutrikimai.

Mes nuogi nebėgiojome. Pakako nuo apačios iki viršaus kelis kartus perbraukti delnais krūmą. Ir tada skutome tamsią masę kaip plasteliną nuo pajuodusių delnų į laikraščius. Priskutome bent kelis rutuliukus…

Visa priekalnė buvo pilna tokių krūmynų. Bet kareiviai nerekomendavo ilgiau užsibūti ar eiti kur toliau. Visi krūmynai kažkam priklausė. Ir mirti galėjai Ču slėnyje lengvai kaip ašara ant įkaitusios keptuvės. Taip ir pasakė.

Valdžia gaudė tokius niekadėjus kaip mus. Kareiviai perspėjo bent savaitę nerodyti niekam delnų. Neleisti uostyti jokiems šunims. Delnai neatsiplovė. Išdavikiškai visose gyvenimo ir meilės linijose visą savaitę iki pat Bucharos juodavo augalo syvų likučiai. Trinėme benzinu ir smulkiu smėliu. Tada oi kaip pasigailėjome kad rankelės baltos.

Bet mūsų kelionių angelas mus išvežė tada be jokių kliūčių iš slėnio, iš Azijos ir iki pat namų. Dalius taip ir parsivežė plastiliną įvyniotą į sidabriuką bate iki Vilniaus. Kelioninis kojų dvokas puikiausiai apsaugojo nuo uoslių šunų. Bet mano galva kelionių angelas labiau nei dvokas. Nes būti tokiais pridurkais gebėjome tik mes. Ir tai tik ankstyvoje jaunystėje…

Rodyk draugams

Nepadorioji teatro istorija

Parašė troy | 2009-11-08 11:15

Ši nepadori bet smagi istorija įvyko giliais sovietiniais laikais Tagankos teatre Maskvoje. Tagankos teatras anuomet buvo pati pažangiausia vieta Sovietijoje.

Aktoriai be teatro lyderio Jurijaus Liubimovo(gastroliavo) paskubomis surentė Meistro ir Margaritos spektaklį. Grįžo iš gastrolių pats Metras ir pats nutarė peržiūrėti, o jei reikia ir pataisyti spektaklį. Jei pamenate romaną yra baliaus scena, kur Margarita priima svečius nuogutėlė.

Tai žymusis Tagankos teatro režisierius, visokiausių teatrinių premijų Vakaruose ir Rytuose laureatas Jurijus Liubimovas patikrino visas teatro artistes toje scenoje. Jo spektaklio koncepcijai buvo svarbiausia peržiūrėti kaip kiekviena iš jų atrodo nuoga.

Likusios rolės buvo padalintos/patvirtintos be didesnių peržiūrų.

Spektaklis pavyko anšlaginis, buvo rodomas bene trisdešimt metų.

Ką reiškia taikli Metro akis…

Rodyk draugams

Paraleliniai pasauliai

Parašė troy | 2009-10-04 17:13

Jau gavau pastabas dėl tragiškos savo blogo spalvos. O taip stengiausi, dėliojau spalvas kaip man gražu, norėjau atsinaujinti, įtikti galų gale skaitytojams. Nepavyko, grįžtu prie seno dizaino. Dizaineriu matyt nebūsiu.

Logiškai mąstant nereikėjo ir pradėti. Tą paliudija toks atsitikimas;

Mano moteriškėms prireikė piniginės. Mano piniginės aišku. Sakau įkišta rudam švarke koridoriuje. Viena nuėjo ir sako nėra tokio. Nubėgo kita(maždaug aš ne tokia žiopla kaip ana). Irgi nėra sako.

Na galvoju vėl moterų ir vyrų paraleliniai pasauliai nesusikerta. Atsikeliu iš fotelio pats ir randu. Kabo gražuolis rudas švarkas. Ir net piniginė yra jame.

Moterys rėkia:

- Žalias čia švarkas, durniau. Žalias!!!

Aš ir sakau paraleliniai vyrų ir moterų pasauliai kartais nesusikerta.

Rodyk draugams

“Valios triumfas”(1934). Visiška sinefilija

Parašė troy | 2009-09-19 10:44

“Valios triumfas”(1934). Visiška sinefilija

“Skalvijoje” stebėjau 1934 m. naciolnalsocialistų partijos suvažiavimo Niurnberge kino ataskaitą “Valios triumfas”. Leni Rifenštal darbas įsakius fiureriui. Kaip ir tikėjausi - paveiki iki šiol nacių propaganda. Paradai, arijų tipažai, griežtos linijos. Vien ko vertas Hitlerio atskridimas į senovinį Niurnbergą. Filmuota pro piloto langą, net su kadro klaida, skambant Vagneriui, per baltučius debesis - teikia tiek vilties būsiant tvarkai ir teisingumui.
Vienintelis Adolfas, na gal šiek tiek Rudolfas Hessas, išsiskiria tarp judėjimo vadų savo iškalba ir įtaka masėms. Kiti tik statistai, paradų koja, fakelo atšvaitas, kvadrato kraštinė. Fiurerio kalba net ir šiais laikais pagauna žiūrovą, nors kas minutę sau primeni “vaikinas blogai baigė, neklausyk”. Bet oratorius vistiek prigriebia tave, mokėjo rėžti kalbas.
Lyginu su sovietų propaganda ir nuosprendis žiaurus - naciai šiame reikale šimtąkart geresni. Iš dar gyvų iškalbos meistrų - prilygtų gal tik Fidelis Kastro.
Žiūrovų buvo beveik pilna 88 vietų Skalvijos salė. Bet arijų buvo mažokai. Daugiau intelektualus jaunimėlis besidomintis nacių propaganda grynai pažintiniais tikslais. Niekas prie durų neprotestavo prieš šio filmo rodymą. Nebuvo NK95, rusų ambasados, Stanislovo Tomo, Castoro su Polluxu.Tai nuvylė.

Rodyk draugams

Du vamzdžiai

Parašė troy | 2009-09-16 18:47

Naujasis vamzdis ant Neries - tai visi jau žino. Visi pasisakė.
Senasis vamzdis - primenu, bet seni vilniečiai žino - juo į didžiausią Europoje alaus barą(šitą faktą irgi tik tikri vilniečiai žino) “Tauro ragas” tekėjo alus tiesiai iš “Tauro” bravoro. Ir Leninas nuo Lukiškių rodė vyrams kryptį kur yra tas vamzdis. Tas senasis legendinis vamzdis kaip ir simbolizavo vyriškosios vilniečių dalies gyvenimo džiaugsmą, nesvarbu kad ir sovietijoje. Buvo toks nedidelis pasididžiavimas.
Tai aš dabar supratau menininkų mintį ką jie norėjo pasakyti tuo Naujuoju vamzdžiu. Alaus vamzdžio galas į vandenį, visas jūsų gyvenimas subėgo į kanalizaciją, jokie jūs didžiausi Europoje, babkės menininkams, Lenino nebėra, ir apskritai no future, fcuk you.

Rodyk draugams