BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Mus mušantis laikas

Parašė troy | 2009-11-08 11:37

Viduramžiais kiekvieno padoraus miesto gatvėje garbingiausioje/aukščiausioje vietoje būdavo mušamas laikas. Miestelėnams ir nereikėjo savo laikrodžio. Laikas buvo virš visų. Ir bendras. Laikas mus gerbė, mes gerbėme laiką.

Bet kai kiekvienas turi ant savo rankos dailutį laikroduką arba dar baisiau savo pleputyje laikrodžiuką - tada tas solidus laikas pavirsta milijonu mažyčių laikučių. Laikučiai kad maži, tai laksto ir trankosi, griuvinėja ir ašaroja. Todėl tokie nepatikimi ir vis po vieną.

Tada ateina tas senasis galingasis laikas kuris virš visų ir jau mus muša po vieną. Su savo mažyčiais laikais ir negalime pasipriešinti.

Rodyk draugams

Kam reikalinga Bažnyčia netikintiems?

Parašė troy | 2009-11-08 11:21

Suprantam Bažnyčia būtina tikintiesiems. Tai svarbiausia ir pirmiausia.

Bet kam ji reikalinga netikintiems ir ateistams? Pradėsiu nuo kelių istorinių faktų.

Rumunijoje Karpatų genijaus Čaušesku režimo nuvertimas prasidėjo nuo Timišoaroje paprastų žmonių sudarytos gyvosios grandinės, kad apsaugotų nuo Sekuritate laisvamanį vengrų pastorių . Po to jau masiniai gatvių protestai visoje Timišoaroje, tada Bukareštas, Čaušesku pabėgimas ir miglotas sušaudymas.

Berlyno siena pradėjo griūti Leipcige, Nikolajaus kirchėje. Pirmadieniais jos pastoriai organizuodavo kelių žmonių laisvamaniškus susirinkimus, kol tie laisvamanių susirinkimai pavirto šimtatūkstantinėmis demonstracijomis. Tik tada įsijungė Berlynas ir kiti Rytų Vokietijos miestai.

Lietuvoje Katalikų Bažnyčia buvo vienintelė organizacija, kuri sugebėjo efektingai veikti prieš Sistemą. Primenu Katalikų Bažnyčios kroniką.

Neminėsiu dėl vietos stokos Lenkijos pokario istorijos.

Taigi Bažnyčia kaip moralinis autoritetas gali būti ir būna inciatorius jei visuomenei kraštutinai reikia permainų. Tam ir reikia jos visiems, net ir netikintiems, - moralinio autoriteto sergėtojos. Tad nereti išsišokimai prieš Bažnyčią, kad jos hierarchai prarado progą patylėti, mane glumina. Tie išsišokėliai lyg ir atsisako moralinio autoriteto. Jiems nereikia, jie patys yra autoritetai. Bažnyčia iš tikro per dažnai tyli, kai reikia pasisakyti.

O Bažnyčios tildytojai …kaip čia labai mandagiai pasakius….yra nematantys toliau savo duonos kąsnio po nosimi.

Rodyk draugams

Šliogeris - komercinis produktas

Parašė troy | 2009-11-08 11:10

Ir tu Brutai…jau galvojau kad filosofai gyvi duona ir mintimi. O ne. Filosofams reikia ir pinigų, ir varinių triūbų. Štai kelių paskutinių mėnesių šliogerizmų pilna spauda ir ant kiekvieno intelektualesnio kampo diskutuojama ką pasakė tas niekšas arba genijus iš Panevėžio. Šliogeris dirbo kaip arklys, mėtė ir mėtė ryškias frazes į mūsų apsnūdusią erdvę. Galvojau - gražu, galvojau - ot duoda filosofas.

Tik šiandien supratau Kai pamačiau jau ir ant stulpų jo naujos knygos reklamą. Filosofijos metras net nusisamdė piaro(pijaro?) agentūrą stumti savo knygą su fotografijomis į mases prieš Kalėdas. Pavadinimo knygos specialiai nesakysiu. Bet matyt Šliogerį kankino “Lietuvos neregėtos” sėkmė. Galiu iš anksto paguosti antrą kartą tokios pat sėkmės nepavyks pakartoti.

O Šliogeris yra elementarus komercinis produktas. Tik tiek

Rodyk draugams

Vyriškas romanas

Parašė troy | 2009-10-04 17:11

Dažnai papliurpiu apie lietuviškos vyriškos literatūros ilgesį. Ir ypač vyrišką lietuvišką romaną.

Tad dabar pabandysiu paaiškinti ko noriu. Būsimieji rašytojai, fiksuokite mano mintis, nes esu(tiksliau buvau) aktyvus finansiškai knygų vartotojas, dabar laikinai suspendavęs savo piniginių ženklų švaistymą knygoms dėl mažylės ir kriziaus. Bet tik laikinai.

Taigi paprastai ir aiškiai. 5 punktai:

1. Siužetas(story). Norėčiau pavadinti tai ko noriu istorija, net ne siužetu. Esminis romano elementas. Jei herojus guli lovoje ir kankinasi pagiriomis 300 puslapių - viso gero.Istorijos negaliu diktuoti, nes anos posūkiai privalo būti nenuspėjami ir įtempti. Nebūtinai detektyvas, net geriau ne detektyvas. Geriau tiesiaieigiai išsirutuliojanti istorija, nebūtina mane specialiai kankinti ar visas siužeto linijas atsimenu

2. Glaustumas. Romanas gali būti ir 100 puslapių, nesupyksiu. Daugiau taškų nei kablelių.

3. Autoriaus lytis. Vyriška. Nes moteris kiek bebūtų gabi rašymui anksčiau ar vėliau nuklys į emocijas ir tiek ten tematysi sveiką protą arba istoriją. Vyras gi anksčiau ar vėliau pakrypsta į ironiją ar humorą. Trumpam. Ką smagu skaityti.

4. Mintis. Pageidautina originali. Bet nebūtinai kiekviename puslapyje grūdama kaip imbecilui per jėgą. Geriau grakščiai ir netikėtai iššokanti pabaigoje arba visai tik perskaičius.

5. Herojus. Priverskite mane į jį įsigyventi. Padarykite jį man artimu patirtimi. Netgi šiek tiek didaktišku, visiems reikia pagalbos, net per romano herojų. Tegu jis daro/veikia/važiuoja/rezga. Tik nesėdi ilgesingai įsmeigęs akis į tolį po klevu. Ir jei ką nori sakyti - pasako aiškiai.

 

P.S. Viskas. Paprasta. Su kuo mano idealą palyginus? Ko gero kaip iš akies luptas romanas “Heklberio Fino nuotykiai”.

Rodyk draugams

Rugsėjo pirmoji po filologijos berželiu

Parašė troy | 2009-09-11 17:31

Rugsėjo pirmoji po filologijos berželiu

Kaip dar nurodė BRSN tik aukštos tautinės savimonės tauta gali vykdyti imperinę plėtrą. Anglų valdantysis isteblišmentas dažnai baigęs kokią klasikinę filologiją ten kur reikia. Pagal britų supratimą valdyti tokio išsilavinimo žmonės labai tinka.
Remdamasis šiomis dviem atraminėmis tezėmis pažvelgiau į šiųmečius fuksus, kurie stojo į būtent tuos mokslus(filologijos, istorija, antropologija, žurnalistai tai jau ne), kurie kuria/kurtų Aukštąją tautinę savimonę. Žvelgiau praktiškai, net atsistojęs ant suoliuko virš fuksų, kurie blaškėsi po filologijos berželiu Sarbievijaus kieme išvedžiojami po savo auditorijas.
95 procentai merginų ir net mis Lietuva kažkada Martirosianaitė. Vien šios tamsoko gymio misės pavardė jau yra labai simboliškai parodanti galimą mūsų ateitį. Tikėkimės tarp šių 95 procentų bus kelios putinaitės irgi šerelytės. Likę penki procentai vizualiai vyriškos giminės, tad viliuosi bus tarp jų rašantys be ašarodaros.Gal sukurs kuris gerą lietuvišką romaną, nemoterišką.Tiesa dalis taip vadinamų vyrų manau linkę universiteto mūruose pasislėpti nuo pasaulio iššūkių.Tik jokiu būdu neišgyventi gyvenimo: keli klasikinės filologijos vaikinukai praėjo pro mane. Smarkesnis vėjo šuoras galėtų juos nupusti, jei jie tuo metu nesilaikytų tušinuko.Vienžo liūdnokas reginukas.

Bet praėjo vienas anglų filologas tamsiu kostiumu lyg išgriuvęs iš Imperijos darymo puslapių. Aukštas, tvirtų akių bernas, ir kelnių galus susikišęs į kaustytus gatvės muštynių batus. Pabrėžtinai.
Gal visgi bus gerai?

Rodyk draugams

Šliogerio žodžiai kaip žemės grumstai

Parašė troy | 2009-09-03 18:38

Šliogerio žodžiai kaip žemės grumstai

Gerai pravalantys užterštas smegenis filosofo žodžiai vakar delfyje:

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/asliogeris-visi-musu-nacionaliniai-projektai-yra-aferos.d?id=23846964

Dar kartą pasitvirtina apie Donskį mano neseniai sakytos mintys. Neprilygsta Leonidas savo universitetuose atkaltomis frazelėmis gaivalingajam Šliogeriui.

Kelios citatos iš Šliogerio:

- Mūsų valstybė egzistuoja tik kalbose - kaip Platono „Valstybėje”. Man tikros, vakarietiškos valstybės esmę - valstybės, kurios pamatus padėjo senovės graikai - išreiškia žodis „respublika”. Pagal šiuos kriterijus, mes valstybės neturime.

- Gyvename vėlyvųjų imperijų laikais. Ir Amerika, ir didžiosios Europos valstybės yra imperiniai dariniai, o ne respublikos. Respublikų metas baigėsi. Neturėkime iliuzijų: Europos Sąjunga - imperinė struktūra. Gali būti visi tie Europos parlamentai, bet tai - tik ideologinis fantomas. Savo ruožtu imperinės struktūros yra labai palankios tam vietos feodalizmui, kuris klesti Lietuvoje.

- Per masines informavimo priemones vykdomas ideologinis teroras. Mums kiša į galvas žodžius „demokratija”, „kapitalizmas”, „socializmas”, „pilietinė visuomenė”, „žmogaus teisės”, bet visa tai - ideologiniai fantomai.

- O ant mūsų visų galvų yra užmauti ideologiniai šalmai. Beveik kiekvienas mūsų žodis perfiltruojamas per ideologines mašinas. Mums tik atrodo, kad mes kalbame faktais. Iš tikro per mus kalba George‘o Orwell‘o Didysis Brolis.

- Bet juk Vakarų ateitis - jau praeityje. Ir tai ne mano atradimas, o Osvaldo Spenglerio, J.Baudrillardo ir kitų įžvalgiausių Vakarų mąstytojų. Pavyzdžiui O. Spenglerio prognozių - ne pranašysčių! - tikslumas stulbina. Jis prognozuoja sugrįžimą į barbarybę apie 2050 metus, barbariškoms struktūroms veržiantis į civilizuoto gyvenimo centrą.

Rodyk draugams

Kaip žemaičiai nesusirokavo su pačiu Borchesu

Parašė troy | 2009-07-25 18:09

Kaip žemaičiai nesusirokavo su pačiu Borchesu

Pačiame garsiausiame Borcheso apsakyme Babelio biblioteka yra aprašyta slaptoji paaiškinanti biblioteką knyga, kurios kalba yra guaranių kalba su samojedų-lietuvių dialektu. Įstabus dalykas, bet viena iš didžiųjų Borcheso klaidų arba nuorodų į slaptąsias žinias(Voiničiaus manuskriptas) yra visiškai žemaitiškos kilmės.
Kaip žinote Žemaitija yra Samogitia, o samojedai(nencai) yra lotyniškai Samojed. Taigi tai buvo ne pirma istorijoje klaida, kai Samogitai per klaidą pavadino Samojedais. Labai panašu, o ir egzotika tokia pati. Ar žemaitis, meškų kailiais apsirėdęs, ar nencas, graužiantis tundroje žalią žuvį. Žemaičių - lietuvių dialektas jau yra visai suvokiamas/logiškas dalykas ir Borchesui pritinkantis. Bet panašus skambėjims suklaidino ir argentinietį. O jau pataisyti niekas nebeišdrįso. Didieji bibliotekininkai juk neklysta.
Galėtų Žemaičių partija sukelti visai padorų tarptautinį skandalą dėl Babelio bibliotekos ištaisymo visose pasaulio kalbose į žemaičiams pritinkantį.

Rodyk draugams