BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Iš moterų enciklopedijos: tingaus vyro pranašumai

Parašė troy | 2010-02-16 16:44

Nepatyrusių moterų sluoksniuose vis dar sklando žalingas įsitikinimas, kad vyras privalo būti energingas, darbštus ir veiklus. Atsipeikėkite , naiviosios moteriškės.
Geriausias vyras yra tingus. Aišku nėra geresnio kaip miręs vyras, kuris paliko gerą palikimą. Bet iš gyvų tai tingus.

1. Tingus vyras vos parsivelka iš darbo namo ir iš ten jau niekur nebepajuda. Nebent alaus į parduotuvę. Energingas vyras gi taip ir taikosi pažeisti maršrutą: namai - darbas -namai. O pažeidęs daro velniai žino ką…

2. Energingas vyras per savo gyvenimą įsteigia bent šešis savo verslus ir kaip liudija statistika blogai baigiasi 90 procentų naujų verslų, tai yra visi šeši energingo vyro verslai žlunga. Tai vėl bėdos ir ašaros.

3. Tingaus vyro akys yra apsinešę specialiu antomoterišku valkčiu ir kitų moterų jis beveik nepastebi. Energingo gi žiba ir laksto per visus konkurenčių nelygumus ir kartais tai baigiasi energingais veiksmais neoficialioje aplinkoje. Ar to jums reikia?

4. Net jei yra kažkokių veiksmų noras lovoje, tai tingų vyrą galima privesti padirbėti. Ir net lovoje. Jis tiesiog tingės priešintis.

5. Tingaus vyro namai bei mašina bus remontuojami meistrų-auksarankių ir todėl atrodys geriau, negu darbštaus vyro „pasidaryk pats” namai ar mašina. Tingus vyras bus priverstas uždirbti daugiau, kad galėtų samdytis gerus meistrus ir pats nieko nedaryti. Netgi gal nupirks automobilį ir žmonai, kad tik ji galėtų pati pavažinėti kur reikia jai.

Rodyk draugams

Kaip jauna mergina lankė Londoną

Parašė troy | 2009-11-08 11:19

Mergina 19 metų jau yra labai savarankiška ir kadangi iš po filologijos berželio yra neįtikėtinai gudri. Beveik vadybininkė. Apibėga senelius kad kiekvienas atskirai paskolintų pinigų ir nesakytų kitam. Kadangi likę dar kelios dienos iki kelionės dar perskolina tuos pinigus draugams nes jiems labai reikia ir jie atiduos iki skrydžio. Aišku nei vienas neatiduoda, tenka skristi kebabo už du svarus per dieną režimu. Bilieto nepavyko niekam paskolinti, skrydis neatšaukiamas ir štai hello, anglų žeme.

Ačiū Dievui bent jau tokia pati draugė nepamiršta pasitikti merginos ir jos abi lekia per Londoną. Lekiant Londono vėjelis prapučia galveles, ten nebelieka atminties failų ir kam nors pranešti, kad sėkmingai atvyko ar albanai jų nenukosėjo, nebereikia.

Kadangi draugė gyvena juodukų rajone visa diena praeina spoksant į juos ir po to aptariant. Vėl apžiūrėti Londoną tenka tik naktį ir tada Londonas blogai, tamsu, purvina, kas ir pranešama tėvui. Apie fotografijų trūkumą paaiškinama, jog tamsoje fotoaparatas blogai fotografuoja. Į nedrąsią tėvo pastabą, gal galima ir dieną vaikščioti po Londoną numykiama, jog pavargusi…

Trečią dieną susikaupiama tolimam kultūriniam žygiui iki Britų muziejaus, bet pakeliui užklystama į Soho ir vėl diena velniop. Tiek spalvingų gėjų, sexshopų, kad nebelieka jėgų kam nors kitam. O ir kažkas(matyt vėl koks aktyvus socialinės šalpos vartototojas juodaodis britas) pasakė, jog į nemokamą Britų muziejų baisios eilės.

Aišku po Soho nebelieka jėgų laiku atvykti į lėktuvą. Pavėluoja. Tada ūmai prisimenamas beveik palaidotas tolimose atminties užkaboriuose tėtės telefono numeris ir graudžiai sakoma - gelbėk. Ratavok, tėvai. Nėra pinigėlių vaikui grįžti namo. Vadybininko sugebėjimai dingo ir draugai taip pat.

Taip jauna mergina aplankė Londoną. Pliusiukas.

Tik baisu pagalvoti kiek dar Europos miestų nori aplankyti ši mergina…

Rodyk draugams

Gyvenimo stebėtojas › Kurti naują įrašą — WordPress

Parašė troy | 2009-09-25 18:39

Gyvenimo stebėtojas › Kurti naują įrašą — WordPress.

Rodyk draugams

Istorijos nesuklastosi?

Parašė troy | 2009-09-25 18:34

 

Ramiai, suklastosi taip kaip tau reikia. Štai Molėtų ir Širvintų savivaldybėse(beje kaimyninėse) istorija yra skirtinga.

Širvintų rajone vyko Širvintų mūšis, ką liudija bent trys mano pastebėti ženklai tam rajone. Įdomu kad labai skirtingose vietose. Širvintų mūšio ženklas stovi Širvintų - Giedraičių kelyje likus kilometrui iki Motiejūnų ir kilometrą pravažiavus Motiejūnus. Trečias ženklas stovi Zibalų - Širvintų kelyje dar toliau nuo Motiejūnų. Na bet tarkim - taip gali būti. Lenkų kariuomenė išsigandusi lakstė po laukus ir lietuviai juos traiškė įvairiose Širvintų rajono vietose.

Už keliolikos kilometrų Giedraičiuose(jau Molėtų rajonas) paminklas stovi tik Giedraičių mūšiui .

O bendroje visos Lietuvos istorijoje kalbama apie Širvintų - Giedraičių mūšį. Bet tai jau tik glušeliams profesoriams Vilniuje.

 

 

Širvintų ir Molėtų rajonuose istorija teisingesnė, vietinė.

Rodyk draugams

1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo protokolai

Parašė troy | 2009-09-25 18:31

Deja, matyt negrįžtamai prarasti. Kaip ir Valstybės atkūrimo Akto originalas. O turėjo būti. Įrodymas: visiškai puikiai pasiruošta XX a. iššūkiams .

Lietuva per XX a. išlindo sausa iš vandens ir kokybiškai pagerėjusi(valstybė, Klaipėda, Vilnius, 99 kilometrai pajūrio, trys milijonai kalbančių lietuviškai). Visiška sėkmė(jau fantastiškai sėkmingai susiklosčius aplinkybėms ) būtų buvus atkurta LDK. Na bet ir šiandien atrodo XX amžiuje Lietuva buvo sėkmingesnė nei Vokietija, Austro-Vengrija, Didžioji Britanija ar Rusija. Kas vadovavo? Ta pati figūra kaip ir viešumoje - Jonas Basanavičius. Kiti gudručiai matyt niekada jau nepasirodys iš būtovės slėpinių. Nors Antanas Smetona ar Augustinas Voldemaras kartais išrodė lyg žinantys daugiau nei visi ir turintys Protokolus. Bet be paskutinių puslapių…

 

XXI a. problemoms irgi esame pasiruošę Protokolus. Galima spręsti iš prasprustančių viešumon tekstų. Išminčių taryba taip pat nevieša. O kaipgi kitaip spręsti sėkmingai tautos problemas? Štai netikėtas gimstamumo šuolis per pastaruosius metus manau yra vienas iš Protokolų paragrafų. Kas realiai yra taryboje - žinočiau nesakyčiau. Tačiau tikrai nenuvokiu. Ar kam atrodo jog viešos vaizdarodyje besirodančios puskvaišės politikų figūrėlės yra išminčių taryboje ar dirba bent pavartydamos Protokolus? Tie tai jau tikrai ne…

Rodyk draugams

Keturi žydai prieš tris lietuvius

Parašė troy | 2009-09-11 17:34

Keturi žydai prieš tris lietuvius

Tai ne antisemitinis straipsnis. Čia dėl visa ko. Kad neuždarytų blogo.
Bet trys lietuviai treneriai yra EČ - 2009: Kemzūra, Kazlauskas, Butautas. Ir net keturi žydai. Katzurinas - Lenkija, Blatas - Rusija, Geršonas - Bulgarija. Ir pati Izraelio komanda, trenerio pavardės nepamenu, bet žydas. Jie kol kas lygūs su mumi 2-2.
Butautas su žydais 1-1. Kemzūra 0-1 Blatui. Kazlausko graikai apžaidė Izraelį 1-0.
Protinga nacija, net krepšinio treniravime sugeba prilygti lietuviams.

Rodyk draugams

Pataikėme su vėliava

Parašė troy | 2009-09-11 17:33

Vėlė, vėliava. Nemanau kad kitų tautų flag, bandiera, standart taip gražiai susieti su protėviais kaip mūsų žodis vėliava. Taip pat mano giliu įsitikinimu mes daugiau karų laimėjome ypač pradiniame valstybės kūrimo etape dėl karių geresnio motyvavimo kautis.Vieni sako, kad dėl didesnio vyrų procento gimstant ar tų pačių vyrų geresnio vyriškumo, kiti dėl galingesnės indoeuropiečių atneštos kūno struktūros. Bet buvo visai kitaip.
Visada baisu stovėti mūšio rikiuotėje, dreba rankos, kojos, prakaitas muša. Staiga pakeli galvą ir matai - visi tavo protėviai tavo vėliavoje su tavimi. Vėliava net plazda kaip įsitempę, kaip skuba protėvių vėlės tau padėti. Jų ten šimtai atėjusių padėti vaikaičiui. Tad ramu - su protėviais mūsų visada daugiau, mes nugalėsime. Tad mano galva mes tiesiog fantastiškai pataikėme su vėliava ir jos reikšme. Po to jau pradėjome pralošinėti kai vėliava liko pavieto ar kunigaikščio ženklu. Ne vėlių sambūriu.
Aišku tos pirmosios mūsų vėliavos buvo labiau karingesnės nei dabartinė žmuidzinavičiškoji vėliava. Kaip ir dainos. Todėl kitokie ir buvome.

Rodyk draugams

Antroji karinių memuarų dalis: pulko sienlaikraštis

Parašė troy | 2009-09-05 09:59

Antroji karinių memuarų dalis: pulko sienlaikraštis

Kadangi karinė veikla buvo labai trumpa, tai ir kariniai memuarai bus trumpi. Iš dviejų dalių. Antroji dalis apie jau minėtą sienlaikraštį.
Politrukas gavo politiniam darbui mane ir kaip dailininką panašų į mane proto struktūra Dalių. Politrukui mes tikome. Politruko bendrasis išsivystymo lygis mums irgi. Jis vaizdžiai papasakojo kaip daromas karinis sienlaikraštis.Galima trumpai apie karinės dalies šlovingą kovų kelią.Turėtų būti straipsnis apie kasdienius karių rūpesčius, kaip sekasi karinė ir politinė ruošyba. Gali būti laiškas mamai. Tegu kiti kareiviai pasimoko kaip rašyti laiškus mamai. Dailininkui derėtų nupiešti kokį šaunų kareivį ir šiaip kelias kareiviškos buities iliustracijas.
Politruką užtikrinome: dvi dienos, problemų jokių ir ideologinis karių tėvas laimingas nuėjo koketuoti su štabo darbuotojomis.
Pirmą dieną apsikrovę vatmanu, guašu bei tušu gulėjome ant minkštų miško samanų, stebėjome beprakaituojančius užsiėmimuose kariūnus ir sėmėmės iš gaivaus miško oro įkvėpimo. Jis atėjo antros dienos pabaigoje, kai politrukas praėjo pro mus jau skersakiuodamas trečią kartą .
Šlovingą pulko kovų kelią dailininkas Dalius pavaizdavo debesėliais, kuriuose buvo įpaišytas žodis būūūm, po debesėliais mėtėsi išgriuvę geibūs fašistų lavonėliai. Prie kiekvieno tokio debesėlio buvo prirašyta vis kita mūšio vieta ir data.
Kaip šaunaus kario portretas buvo nupieštas studentas sunkaus svorio sunkiaatletis N.N. Jo veido išraiška bei figūra tikrai turėjo kelti baimę priešui ir skatino gėrėtis tarybinių karių gėsminga išvaizda. Deja, pulko sandėlininkai nesurado šiam Galijotui tinkamos aprangos tad jis vaikščiojo su prakirptomis šonuose trumpomis kelnytėmis(sakyčiau chaki šortukais) lyg koks britas Rytų Afrikos tyrinėtojas.Taip dailininkas ir nupiešė rūstų tarybinį karį.
Apie karinę parengtį rašiau aš. Tikroviškai aprašiau atsitikimą su kalašnikovu, pastebėjau, jog karininkai kartais per garsiai skaito paskaitas tuo trukdydami mūsų poilsį, taip pat kad savo lojimu mums laisvalaikį miško palapinėse gadina ryži šunes.
Dailininkas čia pat nupiešė lojantį ryžą šunį.(pulko vadas buvo ryžas ir labai klaikiai rėkdavo).
Panašus buvo laiškas mamai. Mamą raminau jog maisto tikrai užtektų, jei jo savo plovui virtuvėje nevogtų uzbekai virėjai. Taip pat kad su štabo merginomis neprasidedame, nes iki jų negalime priartėti per karininkų būrius, tokiu būdu venerinių ligų šią vasarą garantuotai negausime. Kad oras geras, nė debesėlio, tik kartais dangumi virš mūsų galvų praskrenda koks kelmas, per smarkiai pasprogdintas nepatyrusių kariūnų. Rūbai vasarai labai tinkami, nes kelnės potrumpės, o ir natūralaus medžiagos susidėvėjimo būdu yra atsiradę įvairiose vietose ventiliacinių angų.
Politrukui sienlaikraštį nunešėme tuo momentu kai išlindo parūkyti pati dailiausia štabinė. Mes jam iš pagarbaus tolio parodėme kur sienlaikraštyje pavaizduotas šlovingas pulko kovų kelias, kur laiškas mamai. Politrukas patvirtino mūsų darbą viena laisva nuo štabinės akimi. Mes nuėjome ir prikalėme prie lentos pulko sienlaikraštį.
Pirmieji karininkai pro džiugiai galgatuojančią studentų minią prasibrovė tik po pusvalandžio. Tada greitai atbėgo ir ryžasis pulko vadas. Sienlaikraščio draiskanas jis sviedė pabalusiam kaip vatmanas politrukui į veidą.
Po to politrukas rado mus su dailininku Daliumi, pasakė kelis trumpus, ilgai apgailestavo, kad lietuvių jau nebegalima šaudyti, atėmė vatmaną, tušą, guašą, kelnes, kelnių diržus ir uždarė į dizenterikų palatą iki stovyklos pabaigos. Ten jau buvo visai ramu.
Visiems.
Tik uzbekai virėjai su visais pulko uzbekais buvo atėję vieną naktį ieškoti sienlaikraščio rašytojo. Nerado…

Rodyk draugams

Iš karinių memuarų - AK 47 patikrinimas

Parašė troy | 2009-09-03 18:34

Iš karinių memuarų - AK 47 patikrinimas

Neseniai žiūrėjau Discovery laidą apie Kalašnikovo automatą ir ten rodė kaip AK 47 nebijo smėlio…tada prisiminiau…

Po aukštosios sovietų laikais teko pakliūti į tokius trumpus kursus miške prie Kauno , kur ruošė iš mūsų studentų karininkus. Per vieną paskaitą netyčia pabudau kai majoras entuziastingai lygino amerikonų šautuvą M8 su rusiškuoju AK 47. Kiek supratau AK47 ir smėlio nebijo, ir vandeny neskęsta. Na beveik.
Kitą dieną davė kovinius šovinius ir poligone reikėjo šaudyti. Aš naiviai patikėjęs paskaita(majoras buvo rimtas vyras, ką tik iš Afgano) sugrūdau automatą vamzdžiu žemyn į smėlį, dar pasukiojau kelis kartus ir nustėrusiems kolegoms paaiškinau:
- Ką? Miegojote per paskaitą? Kalašnikovas nebijo smėlio.
Ir dribau audymo gulom pozicijon. Automatas nešaudė. Pertraukiau spyną, smėlis byrėjo, bet automatas nešaudė.
- Majore, - pašaukiau, - nešaudo.
- Na, parodyk, - dalykiškai priėjo prie naujokėlio karo veteranas.
Paklausė ar koviniai šoviniai, vizualiai apžiūrėjo automatą, truktelėjo automato spyną, iš ten išvirto puskilogramis smėlio. Majoras nepatikėjo savo akimis. Dar kartą truktelėjo. Vėl puskilis smėlio. Majoras paraudonavo. Aš apdairiai pradėjau ieškoti atsitraukimo pozicijos. Apie taktiką bei strategiją jau buvau girdėjęs. Majoras pradėjo kaukti kaip sirena. Iš pradžių ultragarsu, po to jau matu. Rusišku nuoširdžiuoju. Mojuodamas automatu kaip kuoka pirmykštis žmogus pasileido link manęs.
Kažkaip nepataikė užtvoti ir net nepagavo. Laikiausi subordinacijos, toli nebėgau.Vis palaukdavau. Žmogus užduso rėkti ir bėgti.
Po to tik prašvokštė seržantui, kad man ginklo neduoti. Niekada. Jokio. Leisti sienlaikraštį ir į virtuvę. Man tiko. Tiesa po pirmojo sienlaikraščio numerio išleidimo jau pulko vadas sudraskė sienlaikraštį, uždraudė man bet kokią veiklą jo pulke, atėmė kelnes, kelnių diržą ir uždarė į dizenterikų palatą. Ten jau buvo visai ramu.
Visiems.

Rodyk draugams

Menas mane palietė taip pat. Ryškiai

Parašė troy | 2009-09-02 19:02

Menas mane palietė taip pat. Ryškiai

Praūžė ir pradundėjo Europos kultūros sostinės renginiai. Ko gero gražiausioji dalis ir buvo meniškas diskurso - nu tai kas galų gale nupimpino visas babkes - analizavimas per visas mass media erdves. Tas patiko. Laukdavau žinių kiek ir kas.
Iš esmės galiu pasakyti kad pastebėjau ir keletą kitų akcijų. Visų pirma Vamzdis. Čia lėšos įsisavintos pabrėžtinai ryškiai. Metalas, rūdys, kniedės, minties polėkis. Galėjo per visą upę ir up to the Gediminas castle. Kuris ten niekadėjas juos sustabdė? Šito jau nepraeisi apsimetęs jog nematai. Įspūdingai. Kaip sakoma drebas senį Romualdyčių pauosčius autus suėmė iki pat panagių.
Dar meno lūšną pastebėjau prie Karaliaus Mindaugo tilto. Efektinga. Atnaujinta ir apmeninta prieupio erdvė taip ir traukia išgerti pastiprinto vyno Varpų Aidai už 4,99 0,7 litro talpos butelaitį. Jūsų ne? Nejautrūs jūs matyt meno poveikiui.

Rodyk draugams