BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Šliogeris - komercinis produktas

Parašė troy | 2009-11-08 11:10

Ir tu Brutai…jau galvojau kad filosofai gyvi duona ir mintimi. O ne. Filosofams reikia ir pinigų, ir varinių triūbų. Štai kelių paskutinių mėnesių šliogerizmų pilna spauda ir ant kiekvieno intelektualesnio kampo diskutuojama ką pasakė tas niekšas arba genijus iš Panevėžio. Šliogeris dirbo kaip arklys, mėtė ir mėtė ryškias frazes į mūsų apsnūdusią erdvę. Galvojau - gražu, galvojau - ot duoda filosofas.

Tik šiandien supratau Kai pamačiau jau ir ant stulpų jo naujos knygos reklamą. Filosofijos metras net nusisamdė piaro(pijaro?) agentūrą stumti savo knygą su fotografijomis į mases prieš Kalėdas. Pavadinimo knygos specialiai nesakysiu. Bet matyt Šliogerį kankino “Lietuvos neregėtos” sėkmė. Galiu iš anksto paguosti antrą kartą tokios pat sėkmės nepavyks pakartoti.

O Šliogeris yra elementarus komercinis produktas. Tik tiek

Rodyk draugams

Istorijos nesuklastosi?

Parašė troy | 2009-09-25 18:34

 

Ramiai, suklastosi taip kaip tau reikia. Štai Molėtų ir Širvintų savivaldybėse(beje kaimyninėse) istorija yra skirtinga.

Širvintų rajone vyko Širvintų mūšis, ką liudija bent trys mano pastebėti ženklai tam rajone. Įdomu kad labai skirtingose vietose. Širvintų mūšio ženklas stovi Širvintų - Giedraičių kelyje likus kilometrui iki Motiejūnų ir kilometrą pravažiavus Motiejūnus. Trečias ženklas stovi Zibalų - Širvintų kelyje dar toliau nuo Motiejūnų. Na bet tarkim - taip gali būti. Lenkų kariuomenė išsigandusi lakstė po laukus ir lietuviai juos traiškė įvairiose Širvintų rajono vietose.

Už keliolikos kilometrų Giedraičiuose(jau Molėtų rajonas) paminklas stovi tik Giedraičių mūšiui .

O bendroje visos Lietuvos istorijoje kalbama apie Širvintų - Giedraičių mūšį. Bet tai jau tik glušeliams profesoriams Vilniuje.

 

 

Širvintų ir Molėtų rajonuose istorija teisingesnė, vietinė.

Rodyk draugams

Sapnų aiškinimas

Parašė troy | 2009-09-19 10:49

Sapnų aiškinimas

1. Baltas tavo kostiumas, karštos sambukos stiklas rankoje su plūduriuojančiomis trimis kavos pupelėmis, senas tarnas su žandenomis kaip pas Puškiną atneša The Times, gražutės panelės, besišlaistančios po tavo vilą ir pusnuogės kažko laukiančios - reiškia jau sensti, babkių neturi, mažai ką gali ir gerai gali tik sapnuoti.
2. Mersedesas tavo sidabrinis, mersedeso salonas aptrauktas melsva kupranugario oda, vairą sukioja tavo ranka apmauta pilka zomšine pirštine - reiškia jau laikas eiti darbo biržon draskyti akių dėl laiku nesumokėtos bedarbio pašalpos.
3. Liulia kebabas skrusdamas tingiai vartosi ant anglių, plovas jau dvi valandas pukši dideliausiame kazane ir skleidžia neįsivaizduojamą šiaurės kraštams aromatą, tamsiaplaukiai virėjukai paknopstomis baigia maigyti salotas ačučiuk - reiškia tavo šaldytuvas visiškai tuščias ir gerai būtų iš ko nors pasiskolinti nors dešimt litų duonai ir kruopoms.
4. Jei tik krūtinės plauku pralaimi Usainui Boltui 200 metrų distancijoje, stadionas iš nevilties staugia, bet vistiek tau medalį ant krūtinės kabina prezidentė - reiškia laikas keisti invalido vežimėlio stabdžius, nes tuoj nulėksi į pakalnę ir tiek tave matys toje ašarų pakalnėje.
5. Jei tau Vytautas Kernagis paduoda rasotą storulį degtinės stikliuką vienoje rankoje ir kitoje šoninę, agurkiuką, svogūniuką ir juodos ruginės duonos riekutę dailiai suvertus mažais gabaliukais ant medinio iešmuko - reiškia šiandien į senelių namus kefyro vėl neatvežė ir gersite arbatą be cukraus.

Rodyk draugams

Antroji karinių memuarų dalis: pulko sienlaikraštis

Parašė troy | 2009-09-05 09:59

Antroji karinių memuarų dalis: pulko sienlaikraštis

Kadangi karinė veikla buvo labai trumpa, tai ir kariniai memuarai bus trumpi. Iš dviejų dalių. Antroji dalis apie jau minėtą sienlaikraštį.
Politrukas gavo politiniam darbui mane ir kaip dailininką panašų į mane proto struktūra Dalių. Politrukui mes tikome. Politruko bendrasis išsivystymo lygis mums irgi. Jis vaizdžiai papasakojo kaip daromas karinis sienlaikraštis.Galima trumpai apie karinės dalies šlovingą kovų kelią.Turėtų būti straipsnis apie kasdienius karių rūpesčius, kaip sekasi karinė ir politinė ruošyba. Gali būti laiškas mamai. Tegu kiti kareiviai pasimoko kaip rašyti laiškus mamai. Dailininkui derėtų nupiešti kokį šaunų kareivį ir šiaip kelias kareiviškos buities iliustracijas.
Politruką užtikrinome: dvi dienos, problemų jokių ir ideologinis karių tėvas laimingas nuėjo koketuoti su štabo darbuotojomis.
Pirmą dieną apsikrovę vatmanu, guašu bei tušu gulėjome ant minkštų miško samanų, stebėjome beprakaituojančius užsiėmimuose kariūnus ir sėmėmės iš gaivaus miško oro įkvėpimo. Jis atėjo antros dienos pabaigoje, kai politrukas praėjo pro mus jau skersakiuodamas trečią kartą .
Šlovingą pulko kovų kelią dailininkas Dalius pavaizdavo debesėliais, kuriuose buvo įpaišytas žodis būūūm, po debesėliais mėtėsi išgriuvę geibūs fašistų lavonėliai. Prie kiekvieno tokio debesėlio buvo prirašyta vis kita mūšio vieta ir data.
Kaip šaunaus kario portretas buvo nupieštas studentas sunkaus svorio sunkiaatletis N.N. Jo veido išraiška bei figūra tikrai turėjo kelti baimę priešui ir skatino gėrėtis tarybinių karių gėsminga išvaizda. Deja, pulko sandėlininkai nesurado šiam Galijotui tinkamos aprangos tad jis vaikščiojo su prakirptomis šonuose trumpomis kelnytėmis(sakyčiau chaki šortukais) lyg koks britas Rytų Afrikos tyrinėtojas.Taip dailininkas ir nupiešė rūstų tarybinį karį.
Apie karinę parengtį rašiau aš. Tikroviškai aprašiau atsitikimą su kalašnikovu, pastebėjau, jog karininkai kartais per garsiai skaito paskaitas tuo trukdydami mūsų poilsį, taip pat kad savo lojimu mums laisvalaikį miško palapinėse gadina ryži šunes.
Dailininkas čia pat nupiešė lojantį ryžą šunį.(pulko vadas buvo ryžas ir labai klaikiai rėkdavo).
Panašus buvo laiškas mamai. Mamą raminau jog maisto tikrai užtektų, jei jo savo plovui virtuvėje nevogtų uzbekai virėjai. Taip pat kad su štabo merginomis neprasidedame, nes iki jų negalime priartėti per karininkų būrius, tokiu būdu venerinių ligų šią vasarą garantuotai negausime. Kad oras geras, nė debesėlio, tik kartais dangumi virš mūsų galvų praskrenda koks kelmas, per smarkiai pasprogdintas nepatyrusių kariūnų. Rūbai vasarai labai tinkami, nes kelnės potrumpės, o ir natūralaus medžiagos susidėvėjimo būdu yra atsiradę įvairiose vietose ventiliacinių angų.
Politrukui sienlaikraštį nunešėme tuo momentu kai išlindo parūkyti pati dailiausia štabinė. Mes jam iš pagarbaus tolio parodėme kur sienlaikraštyje pavaizduotas šlovingas pulko kovų kelias, kur laiškas mamai. Politrukas patvirtino mūsų darbą viena laisva nuo štabinės akimi. Mes nuėjome ir prikalėme prie lentos pulko sienlaikraštį.
Pirmieji karininkai pro džiugiai galgatuojančią studentų minią prasibrovė tik po pusvalandžio. Tada greitai atbėgo ir ryžasis pulko vadas. Sienlaikraščio draiskanas jis sviedė pabalusiam kaip vatmanas politrukui į veidą.
Po to politrukas rado mus su dailininku Daliumi, pasakė kelis trumpus, ilgai apgailestavo, kad lietuvių jau nebegalima šaudyti, atėmė vatmaną, tušą, guašą, kelnes, kelnių diržus ir uždarė į dizenterikų palatą iki stovyklos pabaigos. Ten jau buvo visai ramu.
Visiems.
Tik uzbekai virėjai su visais pulko uzbekais buvo atėję vieną naktį ieškoti sienlaikraščio rašytojo. Nerado…

Rodyk draugams

Iš karinių memuarų - AK 47 patikrinimas

Parašė troy | 2009-09-03 18:34

Iš karinių memuarų - AK 47 patikrinimas

Neseniai žiūrėjau Discovery laidą apie Kalašnikovo automatą ir ten rodė kaip AK 47 nebijo smėlio…tada prisiminiau…

Po aukštosios sovietų laikais teko pakliūti į tokius trumpus kursus miške prie Kauno , kur ruošė iš mūsų studentų karininkus. Per vieną paskaitą netyčia pabudau kai majoras entuziastingai lygino amerikonų šautuvą M8 su rusiškuoju AK 47. Kiek supratau AK47 ir smėlio nebijo, ir vandeny neskęsta. Na beveik.
Kitą dieną davė kovinius šovinius ir poligone reikėjo šaudyti. Aš naiviai patikėjęs paskaita(majoras buvo rimtas vyras, ką tik iš Afgano) sugrūdau automatą vamzdžiu žemyn į smėlį, dar pasukiojau kelis kartus ir nustėrusiems kolegoms paaiškinau:
- Ką? Miegojote per paskaitą? Kalašnikovas nebijo smėlio.
Ir dribau audymo gulom pozicijon. Automatas nešaudė. Pertraukiau spyną, smėlis byrėjo, bet automatas nešaudė.
- Majore, - pašaukiau, - nešaudo.
- Na, parodyk, - dalykiškai priėjo prie naujokėlio karo veteranas.
Paklausė ar koviniai šoviniai, vizualiai apžiūrėjo automatą, truktelėjo automato spyną, iš ten išvirto puskilogramis smėlio. Majoras nepatikėjo savo akimis. Dar kartą truktelėjo. Vėl puskilis smėlio. Majoras paraudonavo. Aš apdairiai pradėjau ieškoti atsitraukimo pozicijos. Apie taktiką bei strategiją jau buvau girdėjęs. Majoras pradėjo kaukti kaip sirena. Iš pradžių ultragarsu, po to jau matu. Rusišku nuoširdžiuoju. Mojuodamas automatu kaip kuoka pirmykštis žmogus pasileido link manęs.
Kažkaip nepataikė užtvoti ir net nepagavo. Laikiausi subordinacijos, toli nebėgau.Vis palaukdavau. Žmogus užduso rėkti ir bėgti.
Po to tik prašvokštė seržantui, kad man ginklo neduoti. Niekada. Jokio. Leisti sienlaikraštį ir į virtuvę. Man tiko. Tiesa po pirmojo sienlaikraščio numerio išleidimo jau pulko vadas sudraskė sienlaikraštį, uždraudė man bet kokią veiklą jo pulke, atėmė kelnes, kelnių diržą ir uždarė į dizenterikų palatą. Ten jau buvo visai ramu.
Visiems.

Rodyk draugams

Vilniaus saulėlydžiai ir nauja policijos uniforma, kurie nepatinka Balkanų moteriai

Parašė troy | 2009-08-21 22:04

Vilniaus saulėlydžiai ir nauja policijos uniforma, kurie nepatinka Balkanų moteriai


Kartais išeinu į vakarinį Vilnių ir nešuosi fotoaparatą. Netyčia galima papaveiksluotii gražių vaizdų. Kad ir šie saulėlydžiai nuo Subačiaus apžvalgos aikštelės dešiniame šone…
Deja, kadrai neryškūs, bo Balkanų moteris nežinia kodėl pasišlykštėjo Vilniaus(gal kad ne Mostaras) saulėlydžiais, tampė už rankovės, sakė baik ir nelysk. Matyt išsigando tos policininkės.
Šiaip ta pačia proga norėčiau ir pagirti naują mūsų policijos vasaros uniformą: taupi, raiški ir tokia energingai nukreipianti veiklai. Protingai taupoma. Bet daug tokių uniformų gatvėse dar nematau. Mano galva tai matyt specializuotų policijos padalinių vasaros uniforma, gal Dorovės policijos?

Rodyk draugams

Tėvų auginimas.Kūdikio pastabos - 2

Parašė troy | 2009-05-26 17:03

Tėvų auginimas.Kūdikio pastabos - 2

Man beveik du mėnesiai ir jau baigia tėvus šiek tiek aptvarkyti. Mama jau dvi dienos kai neieško naujų ligų man internete. Tai įtariu jog tėtė jos nebeleidžia prie kompiuterio. Taigi baigėsi ir eksperimentai su mano oda. Vienu momentu buvo veidas padalintas į keturias dalis ir tepamas skirtingais tepalais. Kažkaip pasveikau - tik galvoju pati savo organizmo jėgomis. Dabar aš graži.
Šiaip man labai įdomu kaip auginami vaikai Balkanuose. Nes kai atvažiavo aplankyti mamos draugė iš panašios vietos jos abi rėkė 20 minučių. Tik emocijos. Nesugebėjo net manęs per tiek laiko įdėti į vežimėlį.
Tai čia dvi. O jei visi Balkanai? Kur tada būna kūdikiai ir kaip jie išgyvena tą triukšmą?
Naktį Vilnius pro buto langą labai gražus. Tai rėkiu kol tėtė mane pakelia ir parodo naktyje žibančius dangoraižius. Kažkodėl tėtei tas vaizdas nepatinka ir jis kažką burblena apie kirviu nukapotą elektros kabelį į tą apšvietimą. O man juk gražu ir ramu tada….
Tiesa dar man patinka važiuoti opeliu. Irgi tada miegu. Tėtė žadėjo jei taip bus kasnakt ir toliau - važinėsis aplink Vilnių pernakt. Matyt ir jam patinka vairuoti opelį.

Rodyk draugams